Kategorija: Istorija

私たちを消去できない

腕を組む男（習作）

Turėjau baisų sapną。Vaiduoklis panašus velėnos šveitiklis、Aš kalbu, kai šliaužiau ant apskrito stalo。"Tu negali manęs ištrinti."。Vienas spustelėkite savo išmanųjį telefoną、Aš galėjau tai ištrynti。

Koks baisus sapnas、Jie tiesiog patenka į mūsų išmaniuosius telefonus be leidimo、Iš ten jūs galite laisvai iššokti į realybę.。Daugėja savo išmaniajame telefone、Iš ten jie ir toliau siaučia realybėje。ir、Tiesą sakant, kaip sakoma、Galų gale negalėsite to ištrinti。

Tai viskas、Dar baisiau yra tai, kad jie, atrodo, gerai žino savo išmaniuosius telefonus ir kompiuterius.。Žinoma, tai gimė iš to。Ginklų ir kojų skaičius nėra lygus šimtmečio.。Jei kiekvienas iš jų turėjo savo išmaniuosius telefonus tose rankose、Ar ne velnio tūkstančiui ginkluotas Kannonas?。Be to、Jei nebūtinai yra tai, kad gimsta Kamenoko šveitikliai。

会話

なんとか生きている

L:Mano balsas pastaruoju metu keistas.。

R:Geriau, jei tai keista。Negaliu išleisti garso。

L:Teisingai。Antgalis taip pat nupjautas.。Ar tai nudžiūvo?

R:nebuvo miręs。Bet mano nervai buvo tikrai sugadinti.、Kai mane pjauna, labai neskaudėjo.。bet、Kai prižiūrėjau po nupjovimo、Buvo visai šviežia.。Nors pačiam tai sakyti keista。

L:Panašiai jaučiuosi ir dabar。Ar vis dėlto bus nupjauta?

R:ne、Gal daugiau ir nekirpsiu。Turėjau žinoti, kad tu dar gyvas.。Norėčiau, kad būčiau galėjęs šiek tiek labiau kreiptis į žalią.、Gal ir aš būčiau išsisukęs, kad nesusipjaustau.、Negaliu sau to leisti。

L:Tu paaukojai save.。vario? Ar žaizda vis dar skauda?

R:Tik truputį。bet、Iš karto užsidarė。su grynaisiais、Kai sužinojau, kad gyvenu、Jis staiga tapo švelnesnis、Kasdien rūkas。Jei tai tik vanduo, tai nemokama.。

Šį kartą skęstu、Tikiuosi, tu man jo neduodi。Neturiu fantazijos apie tuos padarus.、Aš per kvailas, kad galėčiau tinkamai ištirti.。o brangusis、Staiga mane nuvedė į kambarį su virykle.、Nuo karščio geriau nemirti.。

Štai ką vakar išgirdau iš Shun-chan iš Satin Ran.、Kalbama, kad toje patalpoje temperatūra viršija 20 laipsnių.。Su dabartinėmis fizinėmis jėgomis greitai pasivyti nepavyks.。

クジラのようなものを喰う-終了

「凛々しい」と口走った人がいた

Dėl šviesumo lauke、Pagrindinio pastato vidus atrodo tamsus, bet、Apsuptas stikliniais langais、Aš aiškiai matau peizažą lauke.。

viduje nėra nieko。vienas langas atidarytas、nėrinių užuolaidos siūbuoja。Viršuje yra keletas plokštelių、Atrodo, kad viena iš jų yra tų vaikų nuotrauka.。Be to,、tėvas ten、Net žmonių, kurie atrodo kaip motinos。

matau…。šioje nuotraukoje、Ar turėčiau ieškoti tų dviejų moterų?。bet、Kur visi kiti?

ant nedidelio staliuko netoliese、baltas、Yra šiek tiek didesnė plokštelė.、Pastebėjau, kad ant jos buvo gražių raštų nosinė.。

Kai paslapčia pakeliu nosinę、Žvilgsnis juodos plikytos duonos。Maniau, kad tai "banginis..."、Tai tikra garuose kepta duona。Kol aš apie tai galvojau、Net beprotiškai、Pusę jau suvalgiau be niekieno leidimo.。

– Tai blogai, ar ne?、Vieta aplink mano burną, kuri viduje protestuoja prieš mano „svajonių režisierių“、Tarsi tai būtų įrodymas, kad padariau kažką ne taip.、Kodėl duona tokia lipni, kad sulimpa? "Ei、Direktorius! tiek、Argi ne keista? “

Galvojant apie tai vėliau (kada sapne reiškia „vėliau“?)、Matyt, tai buvo atlygis už „misijos įvykdymą“.、Atrodo, kad pati „misija“ neturėjo jokios ypatingos reikšmės.。