Mėnuo: Spalis 2018

atsakymas be atsakymo

„Skraidantis žmogus“ (gaminamas) F120

Man skauda gerklę nuo vakar。Aš nekarščiuoju, todėl atrodo, kad tai tik (paprastas) peršalimas.。šeštadienio popietę、Galbūt todėl, kad pamačiau kažką blogo.。

Vykdomi darbai。Viskas vyksta ne taip, kaip planuota.。ne、Eina kaip noriu、Pats „daryk, ką nori“ nėra gerai.。Štai kodėl、turiu persvarstyti、Kol sprendžiau, kiek turėčiau grįžti atgal ir apie tai galvoti,、pradėti įstrigti labirinte。

bet、Dabar galvoju: „Aš neieškau atsakymų, kurie neturi atsakymų“.。Na tada、Ką turėtume daryti? Taip sakant、Nėra galimybės。Be abejo。Jei buvo būdas rasti atsakymą, jis neturi atsakymo、Tai keisčiau。Galų gale tai jausmas。

Koks jausmas?、viskas apie tą žmogų。Fizinė jėga ir energija、Žinios, patirtis ir pageidavimai、„Jausmas“ visi kartu。Tiesiog darykite tai tol, kol pasijusite gerai。Bandymai ir klaidos arba dvejonės、Žodžiai tinka daugeliui skirtingų dalykų、Būdamas sužavėtas tokių žodžių, nieko nepasieksi.。Viskas, ką jums reikia padaryti, tai daryti tol, kol manote, kad tai gerai.、Niekaip negaliu padaryti daugiau nei tai。

Yasukuni šventovė

Parduotuvėje
„Shin-chan Manju“ ir kt

Paskubėk po pietų、Nuėjau pažiūrėti Roberto Bosisio paveikslų į Italijos kultūros institutą Kudane, Tokijuje.。Tai buvo labai kokybiškas darbas.、Yra tik 4 taškai。Yra dvi meno knygos.、Net jei žiūrite, iš viso užtenka 30 minučių.。Paklausiau, ar jie parduoda meno knygas.、„Aš tik žiūriu“, – trumpai pasakė jis.。Paskirsiu laiko tai prisiminti ir grįšiu namo.。

Kai pasieksite viršutinį Kudanzaka kampą, Yasukuni šventykla yra tiesiai priešais jus.。Aš niekada to nemačiau、Pasinaudojau proga įeiti.。Šiek tiek stebiuosi, kad yra daug kitų jaunų moterų。Net jei įeisiu į vidų、Ar turite kokių nors pamokų ar panašių dalykų?、Grupė pakankamai gerai apsirengusių moterų sėdėjo kartu grupėje.。Šis dėvi trumpomis rankovėmis ir klaidžioja prakaitavęs.。Vakar buvo karšta。Keista, kad kinų yra tiek daug.。Užjūrio mokymai apie „istorinį suvokimą“?

Pakeliui namo、Greitai žvilgtelėjus į parduotuvę matosi „Shin-chan Manju“ ir „Taro Capone Rusk“ su Taro Aso portretu.。Žinojau apie tai, bet tai buvo pirmas kartas, kai tai pamačiau realiame gyvenime.。Tai kaip nuodai、Man patinka valgyti。

Emily Ungwarre

エミリー・ウングワレ「私の故郷」1992

エミリー・ウングワレ（Emily Kame Kngwarreye 1910?-1996）はオーストラリアの中央砂漠の端の小さな集落に、アボリジニとして生まれた。いわゆる西洋式の教育を殆ど受けたことがなく、アボリジニの伝統、しきたりの中で育ち、そこから出たこともなかった。

オーストラリア政府の教育プロジェクトの一環として、近くで美術と工芸のプログラムが始められ、エミリーがそれに参加したのはもう80歳目前の時だ。始めはバティック（染色の一種）を学んだが、2年ほどして美術の授業を受け、そこで初めてキャンバスに絵を描くことを体験する。それまでは（西洋）絵画に関する一切の知識も経験もなく、絵筆を握ったことさえなかった。

この時のプログラムの最後に受講者たちの展覧会が開かれ、そこでエミリーの絵が注目を浴びる。1〜2年のうちに現代絵画の世界的な展覧会に招待されるようになり、オーストラリアを代表する作家になる。絵というものに触れた瞬間から、亡くなるまでのわずか5〜6年、世界の現代絵画のなかで特別な位置を占めるまでになった。

彼女自身にとってはそのような栄光にほとんど意味はなく、依然として砂漠に住み、周囲の自然の感覚の中でヤムイモの収穫を祈り、それを食べ、感謝の唄を歌い、踊る。キャンバスに絵具を塗ることも、そのような自然な生活の一部分になったということに、彼女自身の意味がある。１点数億円で自分の絵が売買されることより、ヤムイモや地の霊を思い、そこに捧げる歌や踊りのもう一つの方法を、絵という形で獲得したことが、彼女にとっての価値になった。計算するとほぼ１日１枚、毎朝顔を洗うように、昼寝をするのと同じように描いていたらしい、3000枚の絵。私はエミリーが亡くなって2年後に、その大展覧会を見た。