タイムカプセル

12月のベゴニア  F6 水彩 2011

Aš gavau voką iš savo jaunesnio brolio, kuris yra namuose.。ai、Pavyzdinis dokumentas buvo sukurtas.、Atsainiai pažiūrėjau į priekį ir pamačiau, kad adresas yra mano sūnaus vardas.。kas tai?

Kartu su paprastu laišku nuo brolio buvo pridėtas atvirukas.、Tai, ką jis man parodė、Rašiau tai, kai mano sūnus mokėsi 4-oje pradinės mokyklos klasėje.、po dešimties metų、Tai buvo atvirukas, skirtas man, kai man buvo 20 metų.。Man liepė parašyti galiojantį adresą net po 10 metų.、Užsirašiau tėvų adresą.。Asmeniškai esu tikras, kad persikelsiu (greičiau)、Ten taip pat matomas noras tai daryti.。

Net mano jaunesnysis brolis atrodė nustebęs.、Atrodo, kad ne tik mes, bet ir pats žmogus apie tai buvo visiškai pamiršęs.。Ant atviruko buvo atspausdinta nuotrauka, kai mes trise nuvykome į Nasu.。Nufotografuokite patys naudodami trikojį、Mokykloje jis ant atvirukų rašė, kad atsispausdino naudodamas kompiuterį.。

dešimt metų yra trumpas。Mūsų tėvų požiūriu、Vaikai auga tik fiziškai, bet atrodo, kad jų vidus nė kiek nepaaugo.。Tačiau vaikui buvo 10 metų, kai jis tai parašė.。Tokio pat ilgio ateitis, kaip ir jūsų gyvenimas iki to laiko ir pan.、Tai turi būti toli, toli。Tai tiesa net mano paties prisiminimų šviesoje.。

Atviruko pabaigoje parašyta: „Tėti.、Įdomu, kaip laikosi tavo mama?。Tikiuosi, jis nemirė.''。Vaikams、tėvai yra svarbesni už šalį、arčiau nei visuomenė、Jis yra nepakeičiamas žmogus, kuris saugo mane per mano kraują.。Be jo negalime kurti ateities svajonių.。tėvų nelaimė、nepasisekė、Nekompetencija meta šešėlį vaiko ateičiai.。akimirką、Kokį skėtį turėčiau nešiotis?、Aš tyrinėjau savo širdį, kad pamatyčiau, kokį šešėlį ji meta.。

Vaikai, netekę tėvų per Didįjį Rytų Japonijos žemės drebėjimą, prarado net tą šešėlį.、vėl galvoju。Ką reiškia „tikiuosi, aš nemiręs“?、Tai taip pat rodo, kad vaikai šią realybę jaučia savo širdyse.。Po dešimties metų galite jaustis nelaimingas ir galvoti: „Norėčiau, kad mano tėvas būtų buvęs socialiai padoresnis žmogus“.。

Vaikai negali pasirinkti savo tėvų。Štai kodėl vaikams patiems reikia idealų.。親を尊敬するという子どもを私は好まない(それ以前に尊敬されない)(子どもから見て)親など飯と金さえ出してくれればそれで十分という存在だ親を踏み台に自分の世界を作って行ければそれで良い私も10年後の自分へのタイムカプセルを残してみようかと思う 2012/1/28

大湊(おおみなと)

海上自衛隊大湊基地2012正月

父の介護に通った病院から車で2分海上自衛隊大湊総監部(60数年前の旧日本海軍大湊基地太平洋戦争の幕開け真珠湾攻撃への連合艦隊はここに集結したらしい)がある現在は海上自衛隊の大湊・北海道方面司令部になっている1月3日の夕方久しぶりに穏やかな冬の日病院の帰りに寄ってみた時の写真だ

Kai mokiausi pradinėje mokykloje、海洋少年団というのがあったやせっぽちでひよわだった私は「海の男」の強いイメージに魅かれて入団を熱望した手旗信号などはすぐに覚えた(なぜか今でも覚えている)白い将校服に憧れたのが今では夢のようだが艦を見ると今でもなんだかドキドキする

私は戦争を知らない世代だでも子供の頃の親の話といえば戦争に関わった話が多かったように思う戦後20年も経っていない時点ではまだ記憶も生々しかったに違いない

国のため親のためそうやって自分自身を見つめることのできなかった祖父・親を見ていたそんなこと真っ平御免俺は俺流で生きるよと両親の心配を鼻で笑い飛ばしてきた自分がいざ自分の子供に対してみるとなんだ俺もかと愕然とする

基地のラッパが鳴ったラッパのそれぞれの意味はもう忘れてしまった   2012/1/16

 

 

 

雪について思い出すこと

 

冬の下北(Simokita in winter)2012

下北のいや下北に限らず雪の風景は美しいモノクロームの世界とよく謂われるのでついそんな風に思いがちだが自分の体験をちょっと振り返れば決してそうではないことを誰でも思い出すだろう

Kitą dieną、この雪の風景に触れなんだか忘れ物を取りに帰ったような気がすると書いたたしかにそうなのだ中学生自分にはほとんど勉強などせずウサギやヤマドリなどの罠かけに夢中になったりその途中スキーで危うく2度も遭難しかけたりしたことを今回の帰省中毎晩のように弟や母と思い出しては話したものだったそれらは自分の体のどこかに沁み込んでいてこんな雪を見ると自然に気持ちが昂ぶってくるのをくるのを感じていた父のことがなければ、2、3日はウサギ罠でもかけに出かけたかもしれない。dauguma、それがなければ帰りさえしなかったに違いないが

本格的に絵を描くようになったはじめの頃いろんな色を使いこなしたあとやはり最後はモノクロームだなあと何度も思ったのはこんな風景を見てきたからだろういつの間にか生活に追われそういうことさえ忘れてしまっていた私のことを「幻想作家」だと言った人がいるそれは恐らく当たっているごく小さな子供のころからなぜか自分でも そんな風に感じていたからだ雪は幻想を育む雪国は幸いである