Kategorija: 自然

Ar vaikai šiandien žaidžia žymes ar slėpynes?。Specialiai į tai nežiūrėjau.、Tokių vaikų santykiai、Saugi ir nežinoma vieta (suaugusio žmogaus požiūriu, nelabai draugiška)、Vaikams pakankamai paslaptingas) galėjo dingti.、sukurti laukinę vaizduotę。

kiekviena mano vaikystės diena、Kiekviena diena praleista taip žaidžiant.。Taip pat buvo daug vaikų、Buvo daug laisvos žemės、Buvo beveik begalė saugių ir nežinomų slėptuvių.。Bandžiau pasislėpti žolėje, bet、Kai apsidairiau, nustebau, kad visur pamačiau drugelių lėliukes.、Mano brolis užmigo paslėptoje vietoje.、Taip pat prisimenu, kaip jis niekada neišėjo ir nesukėlė didelio triukšmo.。

Tai ne slėptuvė、Du kartus jie išsiuntė paieškos grupes manęs ieškoti.。Kartą, tikriausiai per mano antrųjų vidurinės mokyklos metų žiemą.。Statant triušių spąstus、Kai nuėjau į toli esantį kalną, kur buvo ranča.。Stovi šalia viršaus su puikiu vaizdu、Mačiau tolumoje besiformuojančius ir prie mūsų artėjančius sniego debesis.。Neturėjau nei laikrodžio, nei nieko、Manau, buvo jau po 15 val.。

Mano intuicija man pasakė, kad snigs, ir aš iš karto nulėkiau šlaitu.、Iš karto parėjau namo.。Akimirką pasigailėjau, kad nuėjau per toli, bet、Nėra laiko tingėti。

Iš namų į ten、Net ir vasarą vaikščioti paprastai užtrunka daugiau nei 3 valandas.。Pakeliui žemyn、Nors dėviu slides、Neilgai trukus mane pasivijo sniego debesys.。Dar mums neįpusėjus, pradėjo snigti、Dėl to pradėjo tamsėti.。Pamažu virto pūga、Ilgainiui pradėjau nebesuvokti, kur einu ir kaip einu.。

Aplinkui darosi tamsu、Sniego audra pradeda stiprėti、buvau gana sunerimęs。Akimirka, kai pūga pritrūko kvapo、Tolumoje mačiau (arba taip maniau) gyvsidabrio lempos šviesos žvilgsnį.。Nuo tada, kai pradėjau eiti tikru keliu namo、Susitikau su Light – paieškos komanda, kurią užsakė mano susirūpinę tėvai.。Namo grįžau apie 20 val., kol buvau jų bariamas.。Sniego audra ruošėsi liautis, bet、Aplink mano namą, kuris buvo toli nuo kaimo, jau buvo vidurnaktis.。Mano tėvas ką tik pasakė: „Paskubėk valgyti!。Pirmą kartą supratau, kad pakeliui pamečiau akinius ir vilnonę galvos kepurę.。

昨日アトリエを片付け、ガスを止め、冷蔵庫のコンセントを抜き、全体に掃除機をかけて今年の下北での制作は終わった。今日は完全休養で3〜４時間ほど山と川を眺めに行ってきた。

山がまた活用されてきているのか、子どもが小さい頃連れて行った際は、このまま道が途絶えてしまうのかと心配するほど草がかぶさり、木が道にまで枝を出していたのが、以前のように大きな車まで通れるようになっていた。舗装ではないがそれなりに整備され（小さな崖崩れが2ヶ所、落石1ヶ所）、安心して走行することができた。

下北半島は一体に湿地が多い。そのため湿地の植物、例えば水芭蕉などは海抜０mからいくらでも見ることができ、しかも巨大。山道を走れば水たまりがいたるところにあり、しかもよく見ると「たまり」ではなく、結構な速さで流れている。いたるところから湧き水が溢れ、道を流れ、たまりを作っているのである。

霧が多く（日照時間が少ない）、冷涼（ではあるが、極寒ではない）、花崗岩と砂の大地、原生林がある。などを考えると、動植物、特に植物には独特の進化、固有種などが見られ（そうである）。「そうである」というのは、まとまった調査がほとんどなされないから。そもそも平地で、両サイドを国道が通り、それなりに人の生活に利用もされている。となれば、日本中の金太郎飴的な里山の自然と同じに見え、学者の興味を引かないのも当然とも言える。実際に調査をしてみると結構特異な相があるらしいが、研究費もまた「湿地状態」らしいのである。

85歳の叔母がペースメーカの埋め込み手術をしてから今日で4日目。むつ市まで見舞いに行く峠の道で、路上に横たわる黄色のものを通り過ぎた。「黄貂だ」。Kai mokiausi vidurinėje mokykloje、私も何度かわなで捕獲したことがあったので、すぐピンと来た。

カーブの坂道に沿って車をバック。肉付きのしっかりした、まだ若い個体だ。しかも車に撥ねられた直後らしく、まだ体は生暖かい。どこからも血も体液も流れていない。脳震盪程度であればいいと願ったが、残念ながら瞳孔が開いていた。

貂（てん）はイタチ科テン属の肉食動物。茶色や黒の毛色のものが多いが、下北産の黄貂は特に冬は非常に美しい黄色で知られ、かつては高値で取引された。この黄貂はまだ成長途中で、しかも夏毛だからそれほどには見えないが、黄色の根元の毛は白かったので、成長したらきっと美しい冬毛になったに違いない。数十年ぶりにみる野生の黄貂だった。

野生動物の保護は今では世界の趨勢。私も再び捕らえたいなどとは思わない。Bet、もう一度、降りしきる雪の中で、野生のあの美しい黄色を見たいとは思う。誰かが拾ったか、鳥か動物が咥えていったか、帰り道にもう姿はなかった。