Parodos pabaiga ir dailės parodos pabaiga

Vietos peizažas

Grupinė paroda „Gyvenimas peizaže Ⅷ“ Galerie Shimon Ginzoje baigėsi 16 d.。Pagal Corona、Dėkoju visiems, kurie pasistengė atvykti.。Pasistenkite man paskambinti、Tie, kurie siuntė atvirukus ir pan.、ačiū。

Parodos laikotarpiu、Niki paroda Nacionaliniame meno centre Tokijuje Roppongi mieste、Ankstesniame straipsnyje pristatytos nepriklausomos parodos ir personalinės parodos ir kt.、kai kurios personalinės parodos、Taip pat lankiausi grupinėse parodose.。Visi stengiasi iš visų jėgų。Į jį buvo įlietas didžiulis energijos kiekis、medžiagos kiekis、lėšų。ir daug visokių aukų。Ir mažas pasitenkinimas savimi, kurį gaunu、kaip palaima、Asmeninis susižavėjimas, beveik neturintis socialinių įgūdžių。Ar yra tinkamesnis žodis nei „sveikas“?。

「わたしの個人的美術史では美術の歴史はすでに終わっている」とずっと前に書いたあらためてそのことを確認した誰もが絵を描かなくなるという意味ではないそれどころか10年後には絵を描くことはもっと手軽になり誰もが暇つぶしに描くようにも思う終わっているのは「もう付け加えることがない」つまり美術史的には巻末まで来たということと(少なくとも現代の日本的な)美術展という形式のこと

少なくとも現代日本の美術展には個人的な犠牲(負担ではなくあえて「犠牲」というほどそれ)が大きすぎる日本独自の団体展という制度はその犠牲の量を人数で割って小さくするための方法論であり作家どうしが互いの傷を舐めあって生きる美術長屋もである作家がのびのびと作りたいものを作り自由に発表するという理想からは遠すぎる作家になるということは社会から逸脱するという覚悟社会的自殺の覚悟が要る、Neperdedu tai sakyti。家族まで巻き添えにしてたまさか運よく流行作家になれた人だけを見てその犠牲的精神を格好いいと思うのは時代錯誤でありそれを強いる似たような社会的抑圧(たとえば女性の社会的地位)の風土と通底する

いまはインターネットがあるインターネットがそれらの問題を一挙に解決するなどという妄想はさすがに妄想家を自認するわたしも持たないが最低でもその一部を軽減してくれる程度の力はすでに持っている創作の厳しさ(努力)と身体的社会的犠牲とを混同してはならない創作の厳しさは自分自身が解放される場所からでなけれ乗り越えられないと思うからである