*Tai išgalvota istorija.。
Išeikite iš klasės vieną kartą、Aš vėl grįžau。
Lyg nebuvo ypatingos priežasties sustoti.、Aš negrįžau dėl jokios aiškios priežasties.。Jei turėčiau taip pasakyti,、Nes kažkas iš mano klasės pakvietė mane sugrįžti (pakartotinis kvietimas?)、Tai ne priežastis, tiesa?。
10 metų lankiau klasę.。Beveik jokių nebuvimų。Taip pat nupiešiau gana didelį paveikslą.。bet、Nedalyvavau jokiuose konkursuose.。Mokytoja man irgi ne itin liepė parodyti.。Asmeniškai aš norėjau šiek tiek to išleisti, bet、nebuvo aktyvus。namo、Ne tai, kad būčiau juo nepatenkinta.。bet、Kažkaip、Lygiai taip, kaip oras pamažu sklinda iš baliono、すうっと気持ちがなくなったんです。
体力はありますよ。gerai、gerai。教室をやめても絵を描く気持ちはあったんですが、ここがなあ、とか言われないと張り合いがないというか。10年間の惰性なんでしょうか。
絵を描かないと、アイデアが浮かぶ。描いてる時は、目の前の処理で手一杯。考えられないんですよね。į、アイデアが浮かぶと描きたくなる。描き始めると、できないところ、ダメなところが案外すぐ分かっちゃうんですよ、Net aš pats。bet、どうしたらいいかが分からない。それを放っておけないんですよね、性格っていうのか。
だから戻って来たってわけじゃないんですよ。なんとなくね。bet、今度はコンクール出してみようかなと思ってます。入選とか賞とかの欲があるわけじゃないけど、ちょっと頑張ってみようかなと。bet、入選したら案外もっと上の欲が出てくるかも、ハハハ。
