靴底のヒ・ミ・ツ / Secret

ボンドでくっつけてみた

Nulupo mano bato pado guma! kažkas prilipo prie mano bato。Net jei bandysiu jį nukratyti, jis nenukris.、Neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik pritūpti ir pažiūrėti.、Mano batų padai apleistas。

Iš tikrųjų tai jau antras kartas。Pirmą kartą jau prieš 10 metų。Į metų pabaigos vakarėlį Tokijuje。Kai ėjau、Staiga kažkur užlipau ant laiptelio.。Kitą akimirką pagalvojau、Pastebėjau, kad mano kairės pėdos kulnas plūduriuoja.。Kai atsisukau, už žingsnio už savęs pamačiau lūžusį kulną...。Be to, aplinka subyrėjo, todėl、Paskambinau melagingai, sakydama, kad turiu ką nors skubiai padaryti, ir grįžau namo (sukau ant kulnų).。Gerai, kad tada buvo naktis.。

kelis kartus po to、Mačiau sulaužytus kulnus ir padus.。Atrodo, kad yra ir kitų tokių kaip tu.。Visi、Kai dėvi batus, kurių jau kurį laiką neavėjai,、Būkite atsargūs。

暇で頭がボケそう

Šįryt vėl saulėta、Ir vėjo beveik nėra。Temperatūra kils iki 3–4 laipsnių šilumos。Aš prakaituoju eidamas。

Man labai nuobodu, kai esu ligoninėje.。Mieste galima užsukti ir atliekant reikalus šen bei ten.、atsiskyręs medžių tankmėje、Tose vietose, kur gali apsižvalgyti ir nematyti nei vienos parduotuvės.、Negaliu atlikti jokių pavedimų.。Eikite snieguotu keliu iki T formos sankryžos, esančios šiek tiek toli nuo ligoninės.。Kelionė pirmyn ir atgal 3 km。Daugiau neturiu ką veikti。

Vis dėlto norėčiau nupiešti paveikslėlį、Žinoma, ligoninės kambaryje tai neįmanoma.。Daugiausiai naudoju kompiuterį tam, kad praleisčiau laiką.。Pavydžiu žmonėms, kurie moka dirbti su kompiuteriais.。Šį kartą taip praleisiu 15 dienų.。kiekvieną dieną、Atsižvelgiant į tai, kiek pastangų ir laiko skiriama slaugai,、Jėgos, bandančios plėtoti Ubasuteyamos politiką、Jis gali padidėti, bet niekada nesumažės.、Manau, kad。

病院は人間の学校 / Human school

新雪が少し降ったらしい

Šiandien irgi į ligoninę。Šį rytą šviežias sniegas、Peizažas vėl buvo pertvarkytas。Automobilyje esantis žmogus tikriausiai susiraukštys、Tai didelė dovana man, kas tik tai žiūri.。Gaunu kiekvieną kartą, kai sninga、Esu dėkingas už savo laisvalaikį.。

病院に来ると、ふだん意識しない呼吸や、食物を口に入れる、噛む、飲み込む、消化、吸収、排泄という毎日誰もがしていることの有難さを再認識させられる。そして死も。病院は「人間の学校」でもある。

「有難い」ということは、感謝すべきだという意味ではない。pažodžiui、「有る」ことが難しい（難い）という意味だ。私たちはつい医学の進歩とか社会制度とかを過信しがちで、死についてもそのぶん何となく余裕ができたような気持ちになりやすい。

その過信を、病院は時には一層過信させ、時には簡単に打ち砕く。人間が生き物であり、動物であり、微妙なバランスを取りながらロープの上を滑る、やじろべえであることを病院は教えてくれる。